pradi
 

















 
 
 
 
 Banyios ini interviu su arkivyskupu Sigitu TAMKEVIIUMI ir monsinjoru Adolfu GRUU
 
 

© „Banyios inios“, 2011 Nr. 14 (rugpjtis)
www.katalikai.lt   


Arkivyskupas Sigitas Tamkeviius: „Tai netiesa“

„Banyios ini“ redakcija pateik Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkeviiui ir Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriui mons. Adolfui Gruui kelet klausim, susijusi su publikacija dienratyje „Lietuvos rytas“ (2011 07 30).

„Banyios ini“ klausimus atsako Kauno arkivyskupijos kurijos kancleris mons. Adolfas Gruas:

Kokios bylos, susijusios su Kauno arkivyskupija, iuo metu yra vedamos Romos Rotoje?

Šiuo metu Romos Rotoje yra priimta ir svarstoma tik kun. Petro Smilgio byla.

Kokia yra kun. P. Smilgio bylos eiga? Ar galima iuo metu k nors pakomentuoti?

Kun. P. Smilgys buvo atleistas i Katalik teologijos fakulteto dekano pareig ir sprendim patvirtino Katalikikojo aukljimo kongregacija. Po to kun. P. Smilgys kreipsi Romos Rotos tribunol, siekdamas kompensacijos, jei bt nustatyta, kad Kauno arkivyskupas S. Tamkeviius neteistai paeid jo ger vard. Sprendimas ioje byloje dar nra priimtas.

Kodl buvo suspenduotas kun. Romualdas Ramaauskas? Kokia iuo metu yra jo padtis banytins teiss poiriu?

Kauno arkivyskup kreipsi vienas asmuo, kaltindamas kun. R. Ramaausk padarius nusikaltim. Tuomet arkivyskupo pavedimu buvo atliktas tyrimas ir, remiantis Šventojo Sosto nurodymais, bylos mediaga persista Tikjimo mokymo kongregacij, kurios kompetencijai priklauso daryti galutin sprendim tokioje byloje. Iki tol kun. R. Ramaauskas yra suspenduotas mintos kongregacijos nurodymu, nustaius su kunigo ventimais nesuderinam elges praeityje.

Kas inoma apie krat kun. Alfonso Buloto namuose?

Arkivyskupas S. Tamkeviius kreipsi Kauno apygardos prokuratr, praydamas statym numatyta tvarka itirti, kas internete ra j meiianius komentarus po iniasklaidoje paskelbto straipsnio. Teistvarkos organai dar tyrim ir nustat kompiuteri, kuriais buvo rayti minti komentarai, identifikacinius numerius (IP). Pagal iuos duomenis prokuratros darbuotojai dar krat t kompiuteri registracijos vietose, o viena i j buvo pas kun. A. Bulot namuose. Toliau statym nustatyta tvarka iekovas galjo kreiptis teism. Kadangi arkivyskupas teism nesikreip, byla prie kun. A. Bulot buvo nutraukta.

Ar Gintauto Tamkeviiaus pareigos Kauno arkivyskupijoje prietarauja Kanon teiss kodekso nuostatams?

Pagal Kanon teiss kodeks (r. kan. 492 § 3) ekonominiais klausimais vyskupui ordinarui patarianios ekonomins tarybos nariai negali bti to ordinaro giminaiiai iki ketvirtos kartos. G. Tamkeviius nepriklauso iai tarybai, bet yra vieosios staigos „Kauno arkivyskupijos Ekonomo tarnyba“ darbuotojas, vykdantis jam pavestas uduotis, o mintai staigai vadovauja arkivyskupijos ekonomas kun. Vytenis Vakelis.

Ar mons. Vytautas Grigaraviius buvo aretuotas u netinkamus santykius su jaunu zakristijonu?

Mons. V. Grigaraviius niekuomet u jokius nusikaltimus nebuvo aretuotas.

Ar kun. Tomas Karklys kada nors gyveno arkivyskupo bute?

Kun. T. Karklys niekuomet negyveno arkivyskupo bute. Arkivyskupas gyvena Kauno arkivyskupijos kurijos dideliame pastate, kuriame dirba daug moni ir yra rengti keli butai. Straipsnyje apraomu metu Kauno kurijos pastate, be arkivyskupo, dar gyveno vyskupas emeritas, tuomet kurijos kanclerio pareigas js kun. T. Karklys ir trys seserys vienuols.

Kokia yra Kanon teiss kodekso ileidimo lietuvi kalba stadija?

Katalik Banyios Kanon teiss kodeksas (KTK) yra iverstas lietuvi kalb jau senokai ir iuo vertimu, nors ir neoficialiu, naudojasi kunigai ir pasaulieiai, studijuojantieji kanon teis. Lietuvos Vyskup Konferencijos sudaryta komisija koregavo vertim, suderino visus juridinius terminus, atsivelgdama taip pat LR teiss akt svokas. Galima tiktis, kad lietuvikas Kodekso leidimas greitu laiku pasirodys.

Verta atkreipti dmes, jog oficialusis KTK tekstas yra lotynikas, o bet kokie vertimai kitas kalbas skirti pagelbti to krato kunigams ir tikintiesiems. Šie vertimai nra oficialusis Kodekso tekstas.

Kokias pasekmes numato Kanon teiss kodeksas kunigui, vieai meiianiam vyskup?

Vieai skatinantiems pavaldini prieikum Apatal Sostui ar vietos ordinarui, pasinaudojant banytine galia ar tarnyste, arba raginantiems savo pavaldinius nepaklusti jiems Kanon teis numato interdikto bausm ar kitas teisingas bausmes (kan. 1373). Bet kuriuo atveju, jei yra pavojus padaryti nusikaltim ar smarkiai drumsiama nustatyta tvarka, ordinaras turi teis spti bet kur jo jurisdikcijoje esant asmen (kan. 1339). Šis spjimas ateityje gali bti pagrindas taikyti grietesnes bausmes.

„Banyios ini“ klausimus atsako Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkeviius:

Ar ilaikoma vienyb su Apatal Sostu ir ar laikomasi vis Šventojo Tvo nurodym (skaitant ir dl liturgijos ekstraordinarins formos)?

Lietuvos vyskupai su Apatal Sostu yra visikoje vienybje ir laikosi vis Šventojo Tvo nurodym. Katalik Banyia Lietuvoje gali tik dkoti Dievui, kad net sovietmeiu, kai teko patirti didel priespaud, vyskupai ir vyskupij valdytojai ilaik nepaeist itikimyb Apatal Sostui.

Kai kas bando kaltinti Lietuvos vyskupus, kad jie nepritaria ekstraordinarinei liturgijos formai. Tai netiesa. Vyskupai nepritaria tik tiems, kurie menkina ordinarin liturgij ir dirbtinai eskaluoja liturgijos ekstraordinarins formos virenyb, tikdamiesi, kad ji pads isprsti visus Banyioje pasitaikanius dabarties sunkumus. Lietuvos vyskupai yra atviri, gyvendindami Šventojo Tvo Motu proprio Summorum Pontificum gaires, taiau sykiu atvirumo bei geranorikumo laukia ir i ekstraordinarins liturgijos brangintoj.

Ar egzistuoja arkivyskupo proteguojam kunig klanas Kauno arkivyskupijoje?

Toks tvirtinimas yra meiikikas. Panaios apkalbos paprastai kyla i moni, nepatenkint uimamomis pareigomis ir manani, kad jie vertesni u kitus. Ordinaras privalo sisti jo diecezijai priklausanius kunigus visas savo vyskupijos parapijas bei vairioms kitoms sielovados tarnystms. Tiesa, vyskupas ne visada gali kiekvien pareigyb paskirti idealiai tinkant kunig. Taiau kiekvienas j tinkamum pareigoms pirmiausia paliudija savo darbu vyskupijos bendruomenje.
Apskritai, jei tarp dvasinink atsirast udaros grupuots ar klanai, tai bt apgailtinas ir labai alingas reikinys visai bendruomenei. Rpintis banytine vienybe yra vis – pirmiausia vyskup, taip pat vis dvasinink, o sykiu ir vis tikinij pasauliei reikalas.

Kodl kun. Oskaras Petras Volskis buvo atleistas i „Marijos radijo“ program direktoriaus pareig?

„Marijos radijas“ nra tiesiogiai pavaldus Kauno arkivyskupui, o tvarkosi pagal savo status – Pasaulins „Marijos radijo“ eimos nuostatus ir viej staig veikim reglamentuojanius LR statymus. Pagal io radijo nuostatus vietos vyskupas skiria kunig program direktoriaus pareigoms, jo atsakomyb ne vadovauti „Marijos radijui“, bet rpintis program turiniu. Negalima nutylti kun. O. P. Volskio uoli pastang ir didelio darbo skmingai pradedant „Marijos radijo“ veikl Lietuvoje. Taiau, kai „Marijos radijuje“ atsirado nesutarim tarp program direktoriaus ir vadovybs, atsivelgdamas Pasaulins „Marijos radijo“ eimos vadovybs praym, paskyriau kit program direktori.

Ar kun. Rolandas Kauas buvo atjs pasitarti dl savo padties ir ar jam buvo silyta daryti abort?

Kun. R. Kauas savarankikai apsisprend palikti kunigyst ir dl joki abort su manimi nekalbjo. Mano pozicija gyvybs klausimu vienareikmika: jos negalima aukoti dl joki prieasi.

Kaip vertinate Katalik teologijos fakulteto mokslin lyg?

Katalik teologijos fakulteto veikl priiri Katalikikojo aukljimo kongregacija, neturinti esmini priekait fakultetui, ir jos vertinimai yra pakankamai geri. Be jokios abejons, ms fakultetas negaljo pasiekti tokio lygio kaip geriausi Katalik Banyios universitetai, nes esame atj i didels priespaudos ir Teologijos fakultet priklme i pelen. Dabar jame darbuojasi kunigai ir pasaulieiai, turintys mokslinius ir pedagoginius laipsnius, daugelis j studijas yra baig Romos ar kituose usienio universitetuose.

Kokie susitikimai vyksta su politini partij atstovais prie rinkimus?

Lietuvos vyskupai laikosi aikios pozicijos nesitapatinti su jokia konkreia politine partija, ir tai visuotinai inoma. Taiau i nuostata nedraudia bet kurios partijos nariui aplankyti bet kur vyskup ar kunig ir pristatyti savo program. Kadangi paprastai prie rinkimus kurijoje nori apsilankyti vairi politini jg atstovai, prie pastaruosius rinkimus LR Seim vis kandidatavusi partij atstovus pakvietme vieai pristatyti savo programas bei atsakyti rinkjams katalikams rpimus klausimus. Bdamas vyskupas ir Lietuvos Respublikos pilietis, siekiu aktyviai dalyvauti svarstant visuomenei aktualius klausimus, ypa susijusius su beslygine pagarba mogaus gyvybei ir orumui. Todl politikams stengiuosi nuolat priminti j sipareigojimus rinkjams.

© „Banyios inios“, 2011 Nr. 14 (rugpjtis)
www.katalikai.lt  

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi